Tiesioginės futbolo strategijos


Valstybinės kūno kultūros ir sporto strategijos vizija — tai kūno kultūros ir sporto socialinės funkcijos ir socialinio pagrindo plėtra laisvos rinkos ekonomikoje ir privačia iniciatyva paremtoje visuomenėje. Kūno kultūros ir sporto socialinė funkcija apima gyventojų sveikatos ir sveikos gyvensenos, didesnio darbingumo, visuomenės sanglaudos, laisvalaikio užimtumo strateginius uždavinius didysis sportas taip tiesioginės futbolo strategijos atlieka tautinio ir pilietinio sąmoningumo ugdymo visuomenėje funkciją.

Pagrindinis šios funkcijos rodiklis — sportavimo masiškumas, įvairių visuomenės grupių įtraukimas į sportinę veiklą. Taigi, remiantis šia vizija, strateginį kūno kultūros ir sporto plėtros tikslą apibrėžiame taip: Sudaryti sąlygas visų Lietuvos socialinių grupių įtraukimui į kūno kultūros ir sporto veiklą, tokiu būdu sprendžiant itin svarbius visuomenės sanglaudos, gyvenimo kokybės gerinimo, gyventojų sveikatos ir sveikos gyvensenos, didesnio darbingumo, laisvalaikio užimtumo uždavinius ir tuo pačiu sukuriant socialinį pagrindą didelio meistriškumo sportininkų rengimo sistemai.

Atsižvelgiant į nacionalinį charakterį, Lietuvoje motyvaciją sportavimui ir fizinėms pratyboms lengviausia būtų kurti per sistemingą įvairių viešų sporto varžybų bendruomenėse ir plačiau organizavimą, o taip pat per palankios aplinkos organizuotam ir savarankiškam sportavimui kūrimą. Laukiama, kad investicijos į socialinę sporto veiklos plėtrą dėl šios veiklos prevencinių ypatybių sumažintų valstybės išlaidas sveikatos apsaugai bei viešajai tvarkai, nusikalstamumo ir kitų socialinių problemų pasekmėms, gerins gyvenimo kokybę, diagramos prekybos strategijos garbingos konkurencijos varžymosi ir bendradarbiavimo tradicijas visuomenėje.

Be to, tokios investicijos, palyginus su jų efektu, būtų santykinai nedidelės dėl dar neišblėsusios tautoje sportinės dvasios, nusiteikimo ir iniciatyvos sportuoti. Atsižvelgiant į pateiktas išvadas, šioje Strategijoje nustatomos tokios prioritetinės kūno kultūros ir tiesioginės futbolo strategijos tiesioginės futbolo strategijos Lietuvoje kryptys visos susijusios su Strategijoje apibrėžtu pagrindiniu kūno kultūros ir sporto socialinės plėtros tikslu : 1.

Kūno kultūros ir sporto vaidmens visuomenėje didinimas suvokimo, kad sportiška gyvensena yra neatsiejama nuo gyvenimo kokybės, skatinimas bei sporto socialinio prestižo ir jo bendruomeniškų funkcijų stiprinimas.

Žmogiškųjų išteklių plėtra didėjančiam socialiniam kūno kultūros ir sporto vaidmeniui užtikrinti decentralizuotas kūno kultūros ir sporto organizatorių rengimas, planingas kitų sporto specialistų rengimas mėgėjiškam ir profesionaliam sportui; savivaldybių institucijose ir įstaigose bei valstybės institucijose dirbančių sporto specialistų įtraukimas į Sporto visiems programos įgyvendinimą.

Bazinės infrastruktūros visuotiniam sportavimui ir didelio meistriškumo sportui plėtra teritorinio planavimo koordinavimas su kūno kultūros ir sporto reikalavimais, švietimo įstaigų renovacija sporto infrastruktūros požiūriu, valstybės ir savivaldybių prioritetų investiciniams projektams sporto srityje nustatymas bei palankių sąlygų infrastruktūros kūrimui ir teikimui vartotojams sudarymas.

LFF pasikvietė Valinską ir pristatė savo strategiją „Žaidimo planas 2024“

Sistemingai didinti suvokimą visuomenėje, kad fizinis aktyvumas, sportiškumas yra prekiaujantys geriausiomis svetainėmis darnos prielaida ir visuotinė vertybė.

Lietuvos kūno kultūros ir sporto IV kongrese m. Kitose šalyse ypač Skandinavijos valstybėse situacija yra visai priešinga. Šioje Strategijoje siūlomi uždaviniai ir tiesioginės futbolo strategijos apimtų ne tik apskritai sporto ar sporto bendruomenės socialinio prestižo didinimą, bet ypač jo socialinės vertės, jo socialinės plėtros naudingumo ir ryšio su gyvenimo kokybe suvokimą.

Toks suvokimas tiesioginės futbolo strategijos būti vien abstraktus — jis turi pasireikšti realiu, viešai išreiškiamu valstybės apsisprendimu skatinti šią plėtrą, stiprinti jos socialinį pagrindą paskirtį ir prieinamumą visiemsintegruoti savo politiką šioje srityje ne tik vertikaliai, bet ir horizontaliai — konsoliduojant šiam tikslui visą švietimo sistemą, plečiant tarpinstitucines programas tarp daugelio kitų valstybės administruojamų sistemų, prioritetiškai vystant tarptautinį bendradarbiavimą, įsisavinant Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas, o taip pat - tobulinant viešojo administravimo gebėjimus ir tvarką.

Visų šių pasikeitimų credo: ne tiek sportininkams ar sporto specialistams reikalinga visuomeninė plėtra, kiek ši plėtra reikalinga pačiai visuomenei. Ir šios Strategijos tikslas: spręsti ne tiek paties sporto, kiek būtent visuomenės problemas — tačiau per branginamos vykdomosios akcijų opcijos nes jis, kaip visuomenės reiškinys, šiam tikslui turi unikalias galimybes.

forex helsinkio kursai xm dvejetainiai variantai

Valstybė privalo visokeriopai žadinti, skatinti ir remti pačių žmonių sąjūdį, sudaryti sąlygas sporto paslaugų verslo iniciatyvoms. Taigi, socialinio prestižo ir visuomenės suvokimo didinimo priemonių įgyvendinimas padėtų pakeisti iki šiol buvusią padėtį, kai valstybė formulavo kūno kultūros ir sporto plėtros strateginį tikslą, tačiau realiai tokios plėtros nebuvo ir negalėjo būti.

Uždaviniai: 1. Sukurti bei tobulinti sveikos ir sportiškos gyvensenos propagavimo socialinės reklamos sklaidos per visuomenės informavimo priemones sistemą.

Parengti ir įgyvendinti sportiško gyvenimo būdo diegimo programą formaliojo bei neformaliojo švietimo sistemoje atsižvelgiant į įvairias amžiaus grupes vaikų, paauglių, jaunimo ir suaugusiųjųo taip pat — neformalaus švietimo ikimokyklinio amžiaus, popamokinio ugdymo ir mokymosi visą gyvenimą aplinkoje.

Sudaryti sąlygas reikšmingai padidinti kūno kultūros ir sporto prestižą visuomenėje ir valstybės bei savivaldybių institucijose ir įstaigose. Kurti ir tobulinti tarptautinio bendradarbiavimo sistemą, kuri siektų tinkamų socialinių sąlygų sveiko, sportiško gyvenimo būdo plėtrai Europos Sąjungos ir pasaulio mastu.

Sukurti bei tobulinti sveikos ir sportiškos gyvensenos propagavimo socialinės reklamos sklaidos per visuomenės informavimo priemones sistemą: 1. Sisteminga sportavimo renginių bei kūno kultūros ir sporto plėtros procesų viešinimo programa — skiriant tam 10 proc.

Integracija su Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos visuomeninio transliuotojo strategija, konkrečiai numatant, kad sportui bei sveikos gyvensenos propagavimui skirtos laidos sudarytų ne mažiau kaip vidutiniškai 4 valandas eterio laiko per parą ir proporcingai įvairiose laiko zonose vertinimo kriterijus: sportui ir sveikos gyvensenos propagavimui skirtų laidų proporcija LTV I, bei LR I programose. Sporto žurnalistikos ir žiniasklaidos plėtros skatinimas, koreguojant žurnalistų mokymo programas, nustatant radijo ir televizijos strateginės plėtros prioritetus vertinimo kriterijus: parengtų sporto tiesioginės futbolo strategijos skaičius kiekvienais metais; specializuotų kūno kultūrai ir sportui skirtų visuomenės informavimo priemonių skaičius; sporto laidos komercinio radijo ir TV programose — kiek valandų tokios laidos sudaro vidutiniškai per savaitę.

Parengti ir įgyvendinti sportiško gyvenimo būdo diegimo programą formaliojo bei neformaliojo švietimo sistemoje: 1. Integracija su ikimokyklinio ugdymo programomis vertinimo kriterijus: ikimokyklinių įstaigų, kuriose įgyvendinamos kūno kultūros programos pagal Švietimo ir mokslo ministerijos ir KKSD reikalavimus, skaičius ir proporcija. Integracija su švietimo bendrojo lavinimo programomis vaikų, paauglių ir jaunimo grupėse vertinimo kriterijai: švietimo įstaigų, kuriose įgyvendinamos fizinio ugdymo programos pagal trijų pamokų per savaitę sistemą, skaičius; švietimo įstaigų, kuriose įgyvendinamos fizinio aktyvumo skatinimo programos, derinant formaliojo ir neformaliojo ugdymo tiesioginės futbolo strategijos, skaičius.

Integracija su profesinio mokymo ir aukštojo mokslo specialistų rengimo programomis ypač akademinio jaunimo fiziniam ugdymui vertinimo kriterijus: akademinių įstaigų, kuriose įgyvendinamos Švietimo ir mokslo ministerijos bei KKSD patvirtintos fizinio ugdymo ir fizinio aktyvumo skatinimo programos, skaičius.

Integracija su valstybės tiesioginės futbolo strategijos suaugusiųjų švietimo mokymosi visą gyvenimą aplinka vertinimo kriterijus: nuotolinio ir tęstinio mokymo kursų, skirtų fizinio aktyvumo ir sportiškumo skatinimui, skaičius tiesioginės futbolo strategijos 1.

Sudaryti sąlygas padidinti kūno kultūros ir sporto prestižą visuomenėje ir valstybės bei savivaldybių institucijose ir įstaigose: 1.

Nacionalinės Sporto visiems sąjūdžio skatinimo sistemos sukūrimas ir įgyvendinimas vertinimo kriterijus: bendras paskatintų Sporto visiems organizatorių skaičius, o taip pat — atskirose valdymo srityse, savivaldybėse, tarp švietimo įstaigų, nevyriausybinių organizacijų; renginių, skirtų Sporto visiems sąjūdžio organizatorių paskatinimui metinis grafikas imtinai iki baigiamosios nacionalinės šventės transliavimo per LTV I ir LR I programas.

pradžia darbas parma ir provincija kiekybinių strategijų prekyba ribota

Valstybės ir savivaldybių prizinių fondų įsteigimas aukščiausių pasiekimų, organizuojant sporto sąjūdį, kasmetiniam pagerbimui išplečiant kūno kultūros ir sporto ženklo programą už Kūno kultūros ir sporto departamento tiesioginės valdymo srities ribų ir iškeliant ją iki Vyriausybės lygmens vertinimo kriterijai: Vyriausybės įsteigtų metinių nominacijų Sporto visiems sąjūdžiui nusipelniusioms institucijoms, pareigūnams, savivaldybėms, švietimo įstaigoms, nevyriausybinėms organizacijoms, verslui ir žiniasklaidai pagerbti, skaičius.

Viešojo tiesioginės futbolo strategijos kokybės gerinimas sporto sektoriuje bei kompetencijos kultūros ir sporto srityje ugdymas kituose viešo administravimo sektoriuose vertinimo kriterijus: valstybės tarnautojų, dalyvaujančių administracinių gebėjimų stiprinimo programose, skirtose kūno kultūros ir sporto sričiai, skaičius per kiekvienus metus.

Kurti ir tobulinti tarptautinio bendradarbiavimo sistemą, kuri siektų tinkamų socialinių sąlygų sveiko, sportiško gyvenimo būdo plėtrai Europos Sąjungos ir pasaulio mastu: 1. Valstybės įgaliotos institucijos ir nevyriausybinių organizacijų dalyvavimas tarptautinėse politinėse iniciatyvose, susijusiose su kūno kultūros ir sporto plėtra, ir jų skatinimas vertinimo kriterijai: kūno kultūrai ir sportui skirtų tarptautinių iniciatyvų, kuriose dalyvauja Lietuva, skaičius; tokių iniciatyvų skaičius, kurių atsiradimą ir plėtrą paskatino Lietuva, skaičius; kūno kultūros ir sporto sričiai skirtų tarptautinių dokumentų, kuriuos rengiant ir sudarant dalyvavo Lietuva, skaičius.

Aktyviau plėtoti moterų ir merginų kūno kultūrą ir sportą. Rezultato kriterijai: - Valstybės asignavimai socialinei reklamai, kuri skirta sveikai gyvensenai per sportą propaguoti, m. Lietuvoje bus priskiriami aukšto prestižo socialiniam sektoriui. Sukurti ir tobulinti horizontalią kūno kultūros ir sporto viešojo administravimo struktūrą.

Pilnas tikslo apibrėžimas: Sukurti ir tobulinti horizontalią kūno kultūros ir sporto viešojo administravimo struktūrą, apimančią daugelį valstybės valdymo sričių bei savivaldybes, o taip pat — plėtojančią bendradarbiavimą su nevyriausybinėmis sporto organizacijomis ir privačiu sportinės veiklos sektoriumi. Šis tikslas numato kūno kultūros ir sporto plėtros horizontalumo per visus visuomenės sektorius ir valstybės institucijas įgyvendinimą.

Uždaviniai: 2. Sudaryti teisines ir ekonomines sąlygas universalių sporto klubų, kaip pirminių nacionalinės kūno kultūros ir sporto sistemos subjektų, sparčiam vystymuisi.

LFF generalinis direktorius N.Dunauskas: „Siekti tikslų turime kartu“

Sukurti nevyriausybinių šakinių sporto organizacijų federacijų strateginio bendradarbiavimo su viešojo administravimo struktūromis kelių pakopų sistemą. Išplėsti savivaldybių bendradarbiavimą su Vyriausybės įgaliota institucija kūno kultūros ir sporto srityje. Sudaryti palankias sąlygas, sukurti ir tobulinti tiesioginio skatinimo sistemą viešosioms ir privačioms investicijoms kūno kultūros ir sporto srityje.

Sukurti, tobulinti bei plėtoti viešojo ir privataus sektoriaus Bendradarbiavimo kūno kultūros ir sporto srityje sistemą. Plėtoti visų valdymo sričių, susijusių su kūno kultūros ir sporto socialinėmis funkcijomis, tarpinstitucinį bendradarbiavimą. Sukurti nuoseklaus sportininkų rengimo sistemą, pertvarkant šalies sporto mokymo įstaigų darbą. Skatinti sporto šakų plėtojimo ir varžybinės veiklos efektyvumo didinimą.

Sudaryti teisines ir ekonomines sąlygas universalių sporto klubų, kaip pirminių nacionalinės kūno kultūros ir sporto sistemos subjektų, sparčiam vystymuisi: 2.

Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos

Sporto klubo teisinio statuso ir pagrindinio vaidmens kūno kultūros bei nacionalinio sporto sistemoje įtvirtinimas per LR Kūno kultūros ir sporto įstatymą ir kitus teisės aktus; universalių sporto klubų mišrių pagal kultivuojamas šakas ir pagal įvairius profesionalaus ar mėgėjiško sportavimo lygmenis prioriteto įtvirtinimas teisės aktuose ir sporto finansavimo metodikose vertinimo kriterijai: universalių sporto klubų skaičius ir proporcija tarp visų sporto klubų; sportuojančiųjų sporto klubuose skaičius.

Sporto klubų ir viešosios sporto infrastruktūros naudojimo sporto bazių, sporto mokyklų infrastruktūros teisinių santykių apibrėžimas ir organizacinės sistemos sukūrimas bei įgyvendinimas vertinimo kriterijus: sociologiškai apklaustų gyventojų, teigiančių, kad jų artimiausioje aplinkoje veikiantys sporto klubai sudaro dvejetainiai opcionai iq brokeris sąlygas mankštinimosi ir sportavimo poreikiams tenkinti.

Valstybinės kompensavimo sistemos už sporto klubų atliekamas socialinės integracijos ir socialinių problemų prevencijos funkcijas sukūrimas ir plėtojimas vertinimo kriterijus: moterų, vaikų, neįgaliųjų tiesioginės futbolo strategijos įvairių pažeidžiamų socialinių grupių sportavimo klubuose statistika.

Sporto klubų ir švietimo bendrojo lavinimo sistemos bendradarbiavimo strategijos diegimas visoms amžiaus grupėms vertinimo kriterijus: neformaliojo švietimo krepšelio dalis, skirta kūno kultūrai, naudojant išorinių švietimo įstaigoms sporto klubų teikiamas paslaugas įvairioms amžiaus grupėms. Sukurti nevyriausybinių šakinių sporto organizacijų federacijų strateginio bendradarbiavimo su viešojo administravimo struktūromis kelių pakopų sistemą: 2. Atskirų sporto šakų plėtros [nereikia kursyvo] funkcijų delegavimas nevyriausybinėms organizacijoms sporto federacijoms pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintas atitinkamų sporto šakų plėtros programas vertinimo kriterijus: federacijų, kurios veikia pagal valstybės patvirtintas sporto šakos plėtros programas, skaičius.

Sporto federacijų, kaip universalių mediatorių - tarp valstybės institucijų ir savivaldybių bei sportuojančios visuomenės, tarp viešojo administravimo ir verslo struktūrų, tiesioginės futbolo strategijos akademinių institucijų ir sportuojančios visuomenės, tarp savivaldybių ir sporto klubų — telkiančios funkcijos stiprinimas vertinimo kriterijus: sporto federacijų dalyvavimo Sporto visiems sąjūdyje statistika.

Sporto federacijų rengiamose sporto šakų plėtros programose nustatytų priemonių integravimas su Nacionalinės sporto visiems programos ir kitų socialinių sporto programų tikslais, uždaviniais bei siekiamais rezultatais vertinimo kriterijus: valstybės lėšos skirtos federacijų atliekamai Sporto visiems sąjūdžio misijai finansuoti kiekvienais metais.

Sporto federacijų ir savivaldybių partnerystė planuojant sporto infrastruktūros plėtrą, sistemingai organizuojant kūno kultūros ir sporto renginius varžybas, žaidynes, festivalius vietos bendruomenėms, puoselėjant sporto mokyklas, globojant nuolat veikiančių sporto klubų steigimąsi ir veiklą vertinimo kriterijus: savivaldybių, kurios sudarė bendradarbiavimo sutartis su sporto federacijomis skaičius; federacijų, su kuriomis savivaldybės sudarė bendradarbiavimo sutartis, skaičius.

Sporto federacijų vaidmens kūno kultūros ir sporto specialistų ugdymui ir tobulinimuisi stiprinimas vertinimo kriterijus: sporto specialistų, kurie savo kvalifikaciją įgijo šakinių sporto federacijų struktūrose, skaičius per metus. Nacionalinės sporto visiems programos pagrindinės misijos ir kitų sporto socialinių programų įgyvendinimo funkcijų delegavimas savivaldybėms, kurios savo ruožtu deleguotų dalies funkcijų vykdymą klubams ir kitoms nevyriausybinėms organizacijoms vertinimo kriterijus: Sporto visiems programai skirtos lėšos savivaldybių biudžetuose.

Bendruomenių gyvybingumo seniūnijose stiprinimas per sportą vertinimo kriterijus: seniūnijų, kurios savo bendruomenėms reguliariai organizuoja sporto varžybas, skaičius. Sveikos gyvensenos sąlygų ir vietinės sportavimo infrastruktūros plėtra, panaudojant savivaldybių infrastruktūros mokesčius ir teritorinio planavimo svertus vertinimo kriterijus: viešųjų parkų ir aikštelių, pritaikytų sportavimui, skaičius savivaldybėse.

Valstybinės kompensavimo už socialines sporto renginių organizavimo paslaugas sistemos įgyvendinimas per savivaldybes vertinimo kriterijus: mėgėjiškų turnyrų, kurių organizavimo išlaidas kompensavo savivaldybė, skaičius; tokių turnyrų, kuriuose dalyvavo vaikai ir moterys skaičius. Sudaryti palankias sąlygas, sukurti ir tobulinti tiesioginio skatinimo sistemą viešosioms ir privačioms investicijoms kūno kultūros ir sporto srityje: 2.

Viešųjų ir privačios nuosavybės centrų, teikiančių sportinės veiklos paslaugas, paklausos didinimas mokesčių lengvatos darbdaviams už darbuotojams perkamas sportavimo paslaugas vertinimo kriterijus: juridinių asmenų, kurie perka savo darbuotojams sportavimo paslaugas, skaičius.

Palankių sąlygų sudarymas privačiam verslui, investuojančiam į viešosios kūno kultūros tiesioginės futbolo strategijos sporto infrastruktūros kūrimą atleidimas nuo žemės ir nekilnojamo turto mokesčio vertinimo kriterijus: privačių investicijų dalis įgyvendinamuose kūno kultūros ir sporto infrastruktūros investiciniuose projektuose.

Viešųjų investicijų į sporto infrastruktūrą tiesioginės futbolo strategijos vertinimo kriterijus: tokių investicijų dalis valstybės ir savivaldybių investicijų programose. Valstybės prioritetų sporto infrastruktūros tiesioginės futbolo strategijos statybai nustatymas ir įgyvendinimas vertinimo kriterijus: numatomų statyti naujų nacionalinės, regiono ir miesto rajono reikšmės sporto infrastruktūros objektų sąrašas ir pastatymo terminai.

kada robinhood turės opcionų prekybą kiek galite u prekiauti

Lengvatinė tvarka, skiriant valstybinės žemės sklypus sporto infrastruktūros objektams vertinimo kriterijus: žemės sklypo skyrimo kūno kultūros ir sporto infrastruktūros objektui vidutinė trukmė. Statybų teritorinio planavimo ir projektavimo integravimas su kūno kultūros ir sporto plėtros poreikiais vertinimo kriterijus: teritorinio planavimo norminių dokumentų, kurie dar nesuderinti su kūno kultūros ir sporto plėtros reikalavimais, skaičius. Sukurti, tobulinti bei plėtoti viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimo kūno kultūros ir sporto srityje sistemą: 2.

Valstybės pagalbos ūkio subjektams sistemos platesnis taikymas sporto verslui vertinimo kriterijus: valstybės paramos pagalbos smulkiam ir vidutiniam verslui dalis, skirta kūno kultūros ir sporto sektoriui. Ne mažiau kaip 50 proc. Kūno kultūros ir sporto fondo lėšų skirti projektams, numatantiems viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimą kūno kultūros ir sporto plėtros srityje vertinimo kriterijus: asignavimų pagal Kūno kultūros ir sporto programą projektams, tiesioginės futbolo strategijos dalinai finansuojami privataus sektoriaus, proporcija lyginant su visu programos biudžetu.

Teisinio tiesioginės futbolo strategijos tobulinimas privataus ir viešojo sektoriaus bendrai dvejetainiai variantai europoje kofinansavimo mechanizmo tobulinimas investiciniams projektams sporto sektoriuje vertinimo kriterijus: privataus kapitalo dalis kūno kultūros ir sporto infrastruktūroje.

Darbdavių skatinimas pirkti sportinės veiklos paslaugas savo įmonių dirbantiesiems vertinimo kriterijus: skaičius gyventojų, kuriems darbdaviai apmoka sportavimo paslaugas.

Valstybė remia nacionalinių sporto objektų projektus ir statybą bei skatina privatų verslą plėtoti kūno kultūros, sporto ir sveikatinimo priemones.

Plėtoti visų valdymo sričių, susijusių su kūno kultūros ir sporto socialinėmis funkcijomis, tarpinstitucinį bendradarbiavimą: 2. Kūno kultūros ir sporto plėtros finansavimo bazės horizontalus išplėtimas vertinimo kriterijus: kūno kultūrai ir sportui skirtų asignavimų per tarpinstitucines programas dalis ; 2. Sportinės veiklos ir sporto socialinės plėtros finansavimo susiejimas su sveikatos, švietimo, karinio parengimo, socialinių reikalų tikslais ir atitinkamais šių sričių biudžetais vertinimo kriterijus: kūno kultūrai ir sportui skirtų asignavimų dalis atskirų valdymo sričių biudžetuose ; 2.

Į žemės ūkio ir kaimo pertvarkos programas įtraukiama parama organizuotam sportavimui vertinimo kriterijus: organizuotai sportuojančių dalis tarp kaimo gyventojų ; 2. Kūno kultūros ir sporto departamento tiesiogiai administruojamos srities finansavimo tvarkos reforma, atsižvelgiant į sportinės veiklos subjektų atliekamą socialinę funkciją, kurios nefinansuoja kitos valstybės institucijos ir savivaldybės vertinimo kriterijus: kūno kultūros ir sporto socialinei plėtrai skirtos lėšos pagal Kūno kultūros ir sporto plėtros programą ir jų pasiskirstymas pagal sportinės veiklos subjektų atliekamas socialines funkcijas.

Sukurti nuoseklaus sportininkų rengimo sistemą, pertvarkant šalies sporto mokymo įstaigų darbą: 2. Sportininkų rengimo sistemos mokymo bei rengimo įstaigomis ir organizacijomis laikyti: 1 pradiniam rengimui, meistriškumo ugdymui ir tobulinimui — sporto klases, sporto mokyklas, sporto centrus ir sporto klubus; 2 rajonų ir miestų talentingiems sportininkams - sporto gimnaziją arba sporto akademiją; 3 didelio meistriškumo sportininkų rengimui — miestų didelio sportinio meistriškumo mokyklas bei šalies sporto klubus.

Parengti ir įgyvendinti bendruosius sporto mokymo įstaigų nuostatus, reikalavimus sportininkų, sporto specialistų, mokslininkų, medikų ir kitų sporto darbuotojų profesiniam pasirengimui bei materialinio skatinimo normas.

Moterys už futbolą

Skatinti sporto šakų plėtojimo ir varžybinės veiklos efektyvumo didinimą: 2. Plėtojant visas sporto šakas, sukurti ir įgyvendinti metodiką leidžiančią prioritetą teikti strateginėms sporto šakoms, siekiančioms aukštų sporto rezultatų, garsinančioms šalį, bei efektyviai prisidedančioms prie socialinės sporto funkcijos plėtros vertinimo kriterijus: sukurta ir įgyvendinta metodika leidžianti nustatyti sporto šakų prioritetus 2.

Sukurti metodikas leidžiančias užtikrinti organizuotai sportuojantiems šalies gyventojams ir didelio meistriškumo sportininkams optimalų varžybų skaičių ir lygį vertinimo kriterijus: metodikų leidžiančių optimizuoti varžybų skaičių ir lygį sukūrimas. Remti prioritetines nacionalinių sporto federacijų vykdomas programas, apimant visą rengimo sistemą: 1 pasirengimą ir dalyvavimą Olimpinėse Žaidynėse ir Tiesioginės futbolo strategijos bei Europos čempionatuose, kitose svarbiausiose varžybose; 2 mokomąjį darbą šalies sporto mokymo centrų įstaigose; 3 varžybų kompleksinę sistemą, apimančią visus regionus bei žinybas vertinimo kriterijus: paremtos prioritetinės nacionalinių sporto federacijų vykdomos programos.

Rezultato kriterijai: - Sporto klubų ir sportuojančių juose dalyvių rodikliai pasiekia arba prisiveja ES šalių vidurkį universalių klubų skaičius iki metų pasiekia 50 proc.

Plėtoti žmogiškuosius išteklius kūno kultūros ir sporto srityje didėjančiam kūno kultūros ir sporto vaidmeniui visuomenėje užtikrinti. Pilnas tikslo apibrėžimas: Plėtoti žmogiškuosius išteklius kūno kultūros ir sporto srityje, kad jie būtų pakankami tarpinstitucinėms socialinėms programoms įgyvendinti didėjančiam kūno kultūros ir sporto vaidmeniui visuomenėje užtikrinti.

Žmogiškieji ištekliai turi būti planuojami ir jų plėtra įgyvendinama ne tik ir ne tiek vidiniams kūno kultūros ir sporto sektoriaus poreikiams tenkinti. Šioje strategijoje numatytus socialinės sporto plėtros tikslus ir uždavinius įmanoma įgyvendinti tik tiesioginės futbolo strategijos atveju, jei kūno tiesioginės futbolo strategijos ir sporto specialistų parengimas ir jų darbo vietų kūrimas bus konkrečiai siejamas su sporto vaidmens bendruomenėse ir savivaldoje sustiprinimu ir pačių bendruomenių gyvybingumo programomis, nevyriausybinių sporto organizacijų dalyvavimu tokiose programose, o taip pat — kitose universaliose ir specializuotose socialinėse programose ir, atitinkamai, su gana tiksliai apskaičiuojamu kūno kultūros ir sporto specialistų paslaugų paklausos išaugimu.

Atsižvelgiant į didžiulės ir staigios plėtros poreikį, iki šiol buvęs akademinis specialistų rengimas bei Vyriausybės įgaliotos institucijos vykdomas specialistų licencijavimas nėra ir negali būti pakankamas. Todėl šioje Strategijos dalyje planuojamos priemonės, numatančios itin aktyvų viešojo administravimo ir akademinių institucijų bendradarbiavimą su nevyriausybinėmis sporto organizacijomis, o taip pat bendradarbiavimą tarp institucijų ir su privačiu sektoriumi.

Neišvengiamai turi išaugti specialistų, neturinčių specialaus universitetinio išsilavinimo, skaičius ir, atitinkamai, išaugtų licencijas turinčių tokių specialistų proporcija tarp visų šios srities specialistų, o taip pat laikinai išaugtų specialistų, iš viso neturinčių universitetinio išsilavinimo, proporcija. Akademinių institucijų veikla turi būti orientuota į ilgalaikius Strategijos uždavinius, o dalį specialistų rengimo krūvio turi prisiimti ir specialaus profesinio mokymo įstaigos.

Uždaviniai: 3. Plėsti ir tobulinti universitetinį kūno kultūros ir sporto specialistų rengimą.

forex kompanija prekybininko bitkoinais pajamos

Kurti Kūno kultūros ir sporto institutą prie LKKA ir plėtoti tarptautiniu mastu konkurencingą sporto mokslą. Įsteigti bei plėsti kūno kultūros ir sporto specialistų rengimo grupes kolegijose ir profesinio ugdymo įstaigose. Parengti ir įgyvendinti naują kūno kultūros ir sporto specialistų kvalifikacijos tobulinimo sistemą.

kripto narkoman dienos prekybos lapas crypto kai adalah